klambarys

×klambarỹs (plg. klambaris) sm. (3^b) 1. Grž prietaisas kuliamosios mašinos ratams suveržti, kad kuliant neišeitų iš vietos, ratavarža. 2. narys grandinei sutaisyti: Į lenciūgą reik įdėti stipresnį klam̃barį Krtn. 3. prietaisas skalbiniams prisegti džiovinant (?): Jis pradėjo skalbinių klambariukus dirbti ir juos mieste, aplinkui nešiodams, pardavoti LC1887,42.